I-1-04-07-05-13_B01_5381_3 (1920×280)

Plotas: 158 kv. km.

Gyventojų skaičius: 298 tūkst.

Tautinė miesto gyventojų sudėtis:

  • lietuviai – 93,6%
  • rusai – 3,8%
  • kitos tautybės – 2,6%

 

 

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo, Lietuvos kultūros, tradicijų ir istorijos židinys, Laikinoji sostinė. Nuo 1991 m. yra vienintelis miestas Lietuvoje priklausantis tarptautinei miestų sąjungai “Naujoji Hanza”.

 

Nuo sostinės Vilniaus Kaunas yra nutolęs apie 100 kilometrų, nuo didžiausio šalies uosto Klaipėdos – 212 kilometrų.

 

MIESTO ISTORIJA

 

Archeologų kasinėjimai rodo, kad Nemuno ir Neries santakoje žmonės kūrėsi jau nuo VII–VI tūkst. pr. Kr., itin gausios keramikos ir kitų dirbinių radimvietės randamos iš II–I tūkst. pr. Kr.

 

Gyvenvietė, iš kurios išaugo Kauno miestas, metraštininkų pirmą kartą paminėta 1361 m. Kryžiuočių antpuoliams atremti XIV a. buvo pastatyta mūro pilis, tapusi svarbia miesto gynybos sistemos dalimi. 1408 metais Vytautas Didysis suteikė Kauno miestui Magdeburgo teisės, o tai suteikė Kaunui teisę vadintis miestu, turėti herbą ir antspaudą, sėkmingiau vykdyti tarptautinius prekių mainus. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti. 1441 m. pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Mieste sparčiai plėtojosi prekyba ir amatai. XVI a. Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.

 

1812 m. Kaunas atsidūrė tuomet prasidėjusio Rusijos-Prancūzijos karo sukūryje. Ties Kaunu Napoleonas su 220 tūkst. karių pantoniniais tiltais kėlėsi per Nemuną. Būtent Kaunas tapo miestu, kuriame Prancūzijos kariuomenė patyrė galutinę katostrofą. Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus.

 

Didelę reikšmę ekonominiam Kauno stiprėjimui turėjo 1862 m. nutiestas geležinkelis, 1898 m. pradėjusi veikti pirmoji elektrinė… Sparčiai dygo pastatai naujamiestyje… Tačiau tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas.

 

1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės taryba ir Ministrų kabinetas. 1920 m. Vilnių okupavus Lenkijai, Kaunas tapo laikinąja sostine ir gavo istorinį bei unikalų šansą tapti jaunos nepriklausomos valstybės svarbiausiuoju miestu. 1923 m. čia apsilankęs italų žurnalistas Giuseppe Salvatori negalėjo patikėti: “Suspaudė širdį. Pamaniau negi šis bažnytkaimis, toks neišvaizdus ir menkas, gali būti Europos valstybės sostine?”

 

Tuo metu Kaunas iš ties atrodė apgailėtinai. Pagrindinės miesto gatvės dvokė, šaligatvius atstojo sumestos šleivos lentos. Laisvės alėjoje viešpatavo kamarėlėse įruoštos žydų krautuvėlės su ant visokių atraižų užrašytomis iškabomis.

 

Tačiau per 20 metų progresyvūs intelektualai pastatė tikrą sostinę su bankais, universitetais, teatrais, funikulieriais, bažnyčiomis, ištaigingais rūmais, muziejais, senelių namais, arenomis, moderniais gyvenamaisiais… ir įrodė, kad jauna valstybė gali kalbėti unikalia ir laikmetį atspindinčia architektūros kalba.

 

Kaune iki šiol išliko anuomet Europoje avangardiniu laikyto „Bauhaus“ stiliaus pastatų, su kurių projektais lietuvių architektai varžėsi tarptautinėse parodose bei buvo pelnę įvairių apdovanojimų. Centriniai pašto rūmai, Lietuvos banko pastatas, Karininkų ramovė, gaisrinė, Vytauto Didžiojo karo muziejus, kino teatras “Romuva”, Teisingumo ministerija, Seimo rūmai, Prekybos pramonės ir amatų rūmai, Pieno centras – galime paminėti ir daugiau pastatų, kurie puošia Kauną ir šiandien.

 

Dėl modernios tarpukario architektūros ir itin išlavinto miesto damų stiliaus pojūčio, Kaunas tarpukariu buvo vadinamas „mažuoju Paryžiumi“. Tuo metu Kaunas buvo tarptautinių Monte Carlo lenktynių tarpinis taškas. Kiekvienas lenktynių dalyvis turėjo sustoti Kaune ir atsižymėti specialiame punkte.

 

Ilgą laiką populiariausiu sportu buvęs futbolas, 1937 m. lietuvių komandai Rygoje laimėjus Europos vyrų krepšinio čempionų titulą, turėjo užleisti šias pozicijas krepšiniui. 1939 m. Lietuvos rinktinei dar kartą Kaune apgynus krepšinio čempionų vardą, lietuviams krepšinis tapo pačia populiariausia sporto šaka iki šiol.

 

Taip tarpukariu Kaunas iš vargano carinės Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų krašto gubernijos centro virto komfortabiliu, energija pulsiuojančiu, tikru vakarietišku miestu, Lietuvos inteligentijos ir kutūros lopšiu.

 

Tačiau šį klestėjimo laikotarpį nutraukė daugiausia žalos padariusi sovietinė okupacija. Po II-ojo Pasaulinio karo Vilniui grąžinus sostinės vardą, Kaunas tapo antruoju pagal dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos miestu.

 

 

2015 m. Kauno tarpukario architektūra įvertinta Europos paveldo ženklu;

 

2015 m. Kaunas pirmasis Rytų ir Vidurio Europoje gavo UNESCO dizaino miesto statusą;

 

2016 m. Kaunas įtrauktas į UNESCO besimokančiųjų miestų pasaulinį tinklą;

 

2022 m. Kaunas – Europos kultūros sostinė.